Patinka:

Šiandien trečią kartą užlipau ant to paties grėblio. Jau gal dvi savaites mintu vegetarišku maistu, todėl nusprendžiau užeit į mėsinę ir nusipirkt vištienos ir kumpio. Viduj stovi trys pirkėjai. Vidutinis amžius – apie 75 metai. Kad jūs žinotumėt, kiek laiko sugaišau belaukdamas savo kumpio… Vietinės močiutės matyt gamina vakarienę penkiems vaikams, dvidešimčiai anūkų ir trisdešimt keturiems proanūkiams…Ir dar pasikviečia visus žentus, švogerius, marčias ir kitokius keistus padarus. Ir visi tris kartus per dieną valgo jautieną, kimštą vištos krūtinėle, su kiaulienos faršo padažu… O kiekvienas proanūkis mėgsta skirtingą mėsą, todėl tenka pirkti visų parduotuvėj esančių mėsos tipų.. Žodžiu, prisikrauna tų mėsų kartais net už penkiasdešimt eurų.

Bet tikroji laukimo priežastis – ne pirkėjai, o mėsininkas… Toks visai atsipūtęs, atrodo kad jo alga priklausytų nuo pirkėjams aptarnauti sugaišto laiko… Neskubėdamas atsineša mėsos gabalą, įdeda į pjaustyklę, supjausto, suvynioja į popierių, pasveria ir įdeda į maišiuką. Tada nuneša mėsą atgal, nusiplauna rankas, atsineša kitokią mėsą. Labai kruopščiai nuvalo pjaustyklę, ir kartoja procesą iš naujo. Tada ima ten kokius nors šonkaulius, pasideda ant lentelės, pavarto, apžiūri… Nupjauna nelabai gražų kraštą, dar pavarto, kitą kraštą nupjauna… Ir dar labai svarbu – atliekant kiekvieną funkcija sustoti ir  pasišnekėti su klientais.

Prie įėjimo stovi lentyna su prieskoniais – aš per pusę valandos laukimo perskaičiau visų prieskonių sudėtį ir kilmės šalį, apžiūrėjau visas nuotraukas, įvertinau mėsos kainas… Tuo tarpu dar keletas diedukų atlingavo, visi maltietiškai klega tarpusavy, o aš stoviu toj parduotuvėj kaip balta varna.. Pagaliau prieš mane stovinti moteris išsitraukė piniginę mokėt, bet dar nusprendė prieskonių nusipirkt. Sezamo sėklų. Per tą pusvalandį nespėjo paeiti poros žingsnių ir jų paimti, todėl pardavėjas eina nuo prekystalio prie tos lentynos, ieško sezamo sėklų, o tuo tarpu penki diedukai jį apstoję dalija patarimus, kur jų nuomone turėtų būti tie prieskoniai ir baksnoja į lentyną..

Pikčiausia, kad jau trečią kartą iš eilės mėsinėj pralaukiu apie pusę valandos, ir visada scenarijus toks pats… Nesvarbu, kad einu į skirtingas parduotuves Dabar nusprendžiau, kad jei viduj yra daugiau nei vienas žmogus, į vidų neisiu

O apskritai manau, kad ten žmonės eina ne tiek apsipirkt, kiek pabendraut. Miestukas mažas, nėra nei teatro, nei koncertų salės, tai ieško alternatyvių pasilinksminimo vietų. Užeina į mėsinę, į daržovių parduotuvę, dar kur nors duonos ir pieno nusiperka  – žiūrėk ir vakaras ateina! Ypač jei dar reikia visą nusipirktą gėrį iškept, išvirt ar ištroškint alkanų giminių armijai… Ir dar matyt šnekėdamiesi su pardavėju žmonės prisiriša prie vienos vietos, ir neina niekur kitur. Dėl tos smulkios parduotuvėlės ir nebankrutuoja net ir atėjus Lidl’ui.

Bet  aš – praktiškas žmogus, kuris eina į mėsinę mėsos pirkt, o ne išgirst pletkų apie kaimynus. Todėl visai nesistebiu, kad makdonaldai klesti – gi tiek laiko susitaupo. Tam pačiam Lidl žmonės perka po dvidešimt butelių kolos ir trisdešimt kilogramų miltų vienu metu, lyg tai kauptų atsargas prieš karą.. Bet pardavėjai taip sukasi, kad ir ilgiausia eilė neužima daugau nei kelių minučių.

Baigdamas įrašą pasigirsiu, kad šiandien pagaliau pavyko šakute išplakti kiaušinio baltymą Ir visai nesunkiai, gal per 10 min. O savaitgalį į Maltą atvažiuoja popiežius. Labai svarbus įvykis tokiai ultakatalikiškai šaliai. Užtat šį mėnesį keliai, kuriais jis važiuos, pilni kamščių – taiso duobes, sodina medelius, perdažo visas linijas…