Baisiai tingiu dabar rašyt apie Maltą, Siciliją arba Angliją (taip, buvau ir ten), tai aprašysiu dabartines aktualijas – užgriuvusius mokslus. Vakar vyko ataskaitų „gynimas“, rytoj – lošimų toerijos kolis, o poryt – egzaminas. Ta proga pasinaudosiu gausiomis lošimų teorijos paskaitose įgytomis kompetencijomis, įgūdžiais ir žiniomis bei aprašysiu modelį, kuris padės studentasm nuspręsti, ar ataskaitą verta rašyti rimtai, ar ne. Stengsiuos rašyti suprantama kalba ir vengti lošimų teorijos terminų Žinau, kad rizikuoti būti nuobodus, bet kartais smagu būti geeku O gal dar ir pavyks ką nors sudominti lošimų teorija..

Universitetui nusprendus įvesti privalomą profesinę praktiką studentai susiduria su problema – kaip ją rasti. Visos sąlygos sudarytos, važiuojant į užsienį net ir didelę stipendiją moka, vienintelė bėda – įmonės nėra linkusios priimti praktikantų, nes mano kad su jais bus daugiau vargo nei naudos.

Šiandien trečią kartą užlipau ant to paties grėblio. Jau gal dvi savaites mintu vegetarišku maistu, todėl nusprendžiau užeit į mėsinę ir nusipirkt vištienos ir kumpio. Viduj stovi trys pirkėjai. Vidutinis amžius – apie 75 metai. Kad jūs žinotumėt, kiek laiko sugaišau belaukdamas savo kumpio… Vietinės močiutės matyt gamina vakarienę penkiems vaikams, dvidešimčiai anūkų ir trisdešimt keturiems proanūkiams…Ir dar pasikviečia visus žentus, švogerius, marčias ir kitokius keistus padarus. Ir visi tris kartus per dieną valgo jautieną, kimštą vištos krūtinėle, su kiaulienos faršo padažu… O kiekvienas proanūkis mėgsta skirtingą mėsą, todėl tenka pirkti visų parduotuvėj esančių mėsos tipų.. Žodžiu, prisikrauna tų mėsų kartais net už penkiasdešimt eurų.

Sveiki Naujas mėnuo – naujas įrašas.. Pažadu artimiausiom dienom dar porą sukurpt..

Grįžau iš trumpų keturių dienų atostogų Sicilijoj. Apie kelionę papasakosiu vėliau, nes dabar noriu pasidalinti įvykiu, kurį atsiminsiu ilgiau nei visus kelionės įspūdžius kartu sudėjus.

Ko gero atmenat, kad Singapūre vis paminėdavau virtuvinius pasiekimus. Iš Maltos nieko neminėjau ne todėl, kad nieko negaminčiau, o kad nelabai yra kuo pasigirti.. Pavyksta vis ne taip, kaip norėčiau. Šiame įraše – trumpai apie maltiečių virtuvės ypatybes ir ne itin pavykusius bandymus ją atkartoti

07:00 Skamba žadintuvas.

07:10 skamba antrą kartą – atsikeliu, suvalgau du-tris sumuštinius su ricotta sūriu

07:45 vėluodamas išskubu į stotelę

Sveiki, visų pirma atsiprašau, kad retokai parašau. Laiko turiu pakankamai – problema ta, kad nelabai kas čia įdomaus vyksta.. Ryte – į darbą, grįžtu pakankamai vėlai ir žiūriu tėliką arba sėdžiu internete. Savaitgalį pavažiuojam arba paeinam į kokį Maltos miestelį – jie gražūs, bet visos nuotraukos atrodo vienodai Todėl paįvairindamas įdėsiu dar niekur nepublikuotų nuotraukų iš Singapūro. Tikiuosi, kad patiks:

Malta yra tokia maža, kad per pusantros valandos galima pasiektį beveik bet kokį miestelį. Todėl savaitgaliais stengėmės pakeliaut – pvz aplankėm Popeye village, t.y. vietą, kurioj filmavo filmą apie Popajų. Sakot, animacinius filmus paprastai piešia, o ne filmuoja? Tik ne čia! O iš tiesų tai buvo ir filmas sukurtas, gal prieš dvidešimt metų, bet pasisekimo nesulaukė. Specialiai tam pastatė nedidelį kaimelį prie jūros, kur prieš tai nieko nebuvo..

Sedziu darbe, direktoriaus nera, uzduociu neturiu.. Skaitau forumus, ieskau pigiu skrydziu is Maltos, skaitau ebookus.. Jauciu, kad praktikos metu tikrai patobulinsiu savo igudzius – jau radau kaip pasigaminti kibinu tesla be grietines ir kaip issivirti kondensuota piena is paprasto pieno ir cukraus (prireiks tinginiui). Ir noriu pasidalinti easyjet puslapy rastu europos zemelapiu – jie  rodo i kokius miestus skraido, bet paziurekit kaip Lietuva pavaizduota (tiksliau, kaip nepavaizduota) – lyg tai mes vis dar butume SSRS sudety…  „here be dragons“.. O pikciausia kad latvius pazymejo, nors i ten irgi neskraido..

Sveiki, prabėgus pirmajai savaitei Maltoje papasakosiu apie savo praktikos vietą. Dirbu įmonėj Paragon Europe (tikrai taip, puslapis nelabai vykęs), kuri užsiima ES projektų vykdymu, verslo konsultacijom, mokymų organizavimu… Na, bent taip jie patys sako.. Su tiek veiklos sričių įsivaizdavau rasiąs biurokratinį aparatą su daug departamentų. Pasirodo dirba tik apie 10 žmonių, visi sėdi vienoj atviroj patalpoj. Sakyti, kad dirba, irgi nebūtų tikslu – labiau padaro vieną kitą skambutį, kai atsibosta sėdėti feisbuke… Antrą valandą dienos prasideda „ciao ciao“, ir darbuotojai vienas po kito išeina namo Aišku, jei nėra direktoriaus Pastarasis, beje, turbūt vienintelis rimtai dirba – pats veda ir mokymus ir konsultacijas